Dalia Valančiūtė dvylika standartų įrašė Danijos muzikos akademijoje

Dalia Valančiūtė gimė Lietuvoje, o dabar gyvena Kopenhagoje, kur tapo nuolatine danų džiazo klubų – „Charlie Scott’s“, „Blågårds Apotek“, „Paradise Jazz“, „Palæ Bar“ – scenos dalimi. Rugsėjį Karališkosios Danijos muzikos akademijos (DKDM) studijose ji įrašė antrąjį albumą „One or Two Things“ – dvylika takelių, sudarytų vien iš standartų.

Standartas džiaze yra keistas daiktas – daina, kurią groja visi, todėl ji tarsi ir nepriklauso niekam. Valančiūtė renkasi ne rečiausius kūrinius, o tuos, kuriuos jau girdėjai šimtą kartų, ir bando parodyti, ko dar nepastebėjai. Debiutiniame albume „Open the Door“ (2023) ji dar ieškojo savo balso; antrajame – jau žino, kur jis yra.

Ją lydi nuolatinis kvartetas: pianistas Laurits Høgel, kontrabosininkas Mariusz Praśniewski, būgnininkas Jesper Lørup. Prisideda ir svečiai – trimitininkas Malthe Kaptain, saksofonininkas ir fleitininkas Christian Holm Svendsen. Palyginti su debiutu, naujasis albumas ritmiškesnis, energingesnis, bet vis dar palieka vietos pasakojimui – takeliai svyruoja nuo linksmo „Nobody Else But Me“ svingo iki tamsaus, nuar nuotaikos uždaromojo „Too Late Now“.

Jos įtakos – Irene Kral, Blossom Dearie ir Betty Carter – trys vokalistės, žinomos ne balso galia, o gebėjimu tiksliai pasakyti mažiau, nei galėtų. Recenzentas tą patį santūrumą girdi ir Valančiūtės frazuotėje.

Apžvalgoje taip pat minima lietuviška jos kilmė – ne kaip albumo tema, o kaip viena balso istorijos dalių. Valančiūtė ima standartus, kuriuos prieš ją dainavo kelios vokalisčių kartos, ir perduoda toliau savo balsu.