Ambrose Akinmusire ir Mary Halvorson: šešiolika metų iki bendro albumo

Trimitininkas Ambrose Akinmusire ir gitaristė Mary Halvorson pirmą kartą susėdo groti 2009-aisiais, Halvorson bute Brukline. Vėliau susitikdavo retkarčiais – be albumo plano, be termino, tiesiog tada, kai abu galėdavo.

Du bendro albumo bandymus jie padėjo į šalį: nė vienas neskambėjo taip, kaip norėjosi. Trečiasis pavyko. 2025 m. sausį jie repetavo naują medžiagą, kitą dieną ją sugrojo Niujorko klube „The Stone“, o dar po dienos įrašė studijoje „Sear Sound“. Devyni kūriniai: keturi Akinmusire’o, keturi Halvorson ir vienas sukurtas kartu.

Prieš pat repeticiją Halvorson padavė Akinmusire’ui savo seną „Line 6“ efektų pedalą – pati buvo ką tik nusipirkusi naujesnį. Trimitininkas tokio įrenginio anksčiau nebuvo naudojęs. Po penkių minučių per pedalą jis leido ne tik trimitą, bet ir savo balsą. Pasak Halvorson, jau tada jis išgavo dalykų, kurių ji visai nesitikėjo.

Akinmusire’as sako metų metus stebėjęs, kaip pedalais naudojasi Halvorson ir Billas Frisellis. Gavęs savąjį, jis nelaikė jo dar vienu efektu. Elgėsi kaip su atskiru muzikantu: pagrodavo, išklausydavo, ką pedalas padarė su garsu, ir tik tada spręsdavo, ar į jį atsakyti.

Halvorson jų bendrą kalbą nusako paprastai: sutampa estetika, todėl ji gali mėginti bet ką. Akinmusire’as tą patį sako kitaip: retai pasitaiko partneris, su kuriuo gali daryti viską, nes nieko nereikia išgauti per jėgą. Albumas „Slo-Mo Neon Luminate Hoverings“ pasirodė birželio 12 d. leidykloje „Nonesuch“.