Johno Carpenterio „Cathedral“ sapnas tapo 14 kūrinių albumu

2024-aisiais Johnas Carpenteris susapnavo apleistą bažnyčią Los Andželo centre. Po ja – katakombos, o liftas, užuot sustojęs rūsyje, leidžiasi į pragarą. Režisierius pabudo turėdamas filmo pradžią ir gana blaivią išvadą: toks filmas kainuotų kelis šimtus milijonų dolerių. Tad ekraną pakeitė popierius. Rugpjūčio 7-ąją pasirodė grafinė novelė „Cathedral“ ir keturiolikos kūrinių albumas, skirtas skaityti kartu.

Carpenteris čia apvertė savo seną darbo tvarką. Kurdamas filmus jis pirmiausia juos sumontuodavo, tuomet žiūrėdavo į vaizdą ir rašydavo funkcionalią muziką scenai bei veikėjams. „Cathedral“ pradžioje buvo muzika ir istorijos nuojauta, bet ne nufilmuotas kadras. Kiekvienas albumo kūrinys atitinka konkrečią knygos dalį, o leidinio pastabos pasako, prie kurio puslapio jį leisti. Garso takelis šįkart gavo kūną ne kino juostoje, o piešiniuose.

Darbas liko šeimoje. Prie albumo Carpenteris pasikvietė sūnų Cody Carpenterį ir krikštasūnį Danielį Daviesą; grafinę novelę rengė jo žmona, leidėja Sandy King, kartu su rašytoju Seanu Sobczaku. Leidyklos aprašyme nurodytas ir aiškus tembrų pasidalijimas: Daviesas į priekį iškelia gitaras kūriniuose „Primeval“, „Elevator“ bei „Lord of the Underground“, o abu Carpenteriai sintezatoriais valdo „Desolation in the Underworld“ ir „Death of the Mapmaker“.

Tai ne vien šeimos patogumas. Carpenteris AP sakė, kad šiandieninis kinas jam atrodo pernelyg korporatyvus, o grafinė novelė leido išlaikyti mastą be studijos sąmatos. Kuklesnė forma čia ne sumažina sumanymą, bet pakeičia žiūrovo darbą: nėra aktoriaus veido ar kameros judesio, todėl liftą turi pastatyti piešinys, gitara ir skaitytojo vaizduotė. Tamsa vis dar kainuoja, tik nebe kelis šimtus milijonų.

Pokalbiui pasisukus apie dirbtinį intelektą, Daviesas atsakė paprastai: jie mėgsta kurti muziką, tad kodėl šį malonumą reikėtų perduoti mašinai. Carpenterį trikdo pati mintis, kad technologija galėtų pakeisti tai, kas klausytoją sujaudina be vertimo ir valstybės sienų. „Cathedral“ pateikia jo atsakymą be manifesto: trys žmonės, keturiolika kūrinių ir vienas labai nepatogus liftas. Kol kas viską darė žmonės.