Herbie Hancockas „Rhodes“ pridėjo įėjimus ir išėjimus

Po Herbie Hancocko grupės pasirodymo Hermosa Bičo klube „Lighthouse“ prie pianisto priėjo Haroldas Rhodesas. Jis buvo atvykęs pažiūrėti, kaip scenoje naudojama ankstyva jo elektrinio fortepijono versija, tačiau instrumente pamatė Hancocko įrengtas jungtis. „Tu perdarei mano instrumentą. Kodėl taip padarei?“ - paklausė Rhodesas.

Hancockas paaiškino norėjęs kartu su fortepijonu naudoti kitus prietaisus. Tada pasiūlė gamintojui: „Kodėl įėjimų ir išėjimų neįrengus instrumento šone?“ Pianistas dar paminėjo studijoms tinkamą XLR jungtį. Rhodesas šiuos siūlymus įgyvendino. Šaltinis neįvardija, kokie įrenginiai tą vakarą buvo prijungti, tačiau muzikanto perdarymas tapo gamintojo sprendimu.

„Rhodes“ garsas prasideda ne elektroninėje schemoje, o nuo fizinio smūgio. Paspaudus klavišą, guma padengtas plaktukėlis trenkia į metalinį strypelį, angliškai vadinamą *tine*. Šis su rezonansine plokštele, *tonebar*, sudaro asimetrišką kamertoną, išlaikantį natos virpesį. Kiekvienos natos elektromagnetinis imtuvas tą virpesį paverčia elektriniu signalu, kurį galima stiprinti ir apdoroti efektais.

Instrumento tembras keičiamas ir po dangčiu. Reguliuojant metalinio strypelio kampą bei atstumą nuo imtuvo, keičiasi natos stiprumas ir harmonikų santykis. Vienoje padėtyje garsas tampa apvalesnis, kitoje išryškėja aukštesnės harmonikos. Taigi pažįstama „Rhodes“ spalva nėra vienas nekintamas gamyklinis garsas - kiekviena nata turi atskirą mechaninį ir elektrinį santykį.

Hancockas vėliau tiksliai nusakė šio instrumento vietą ansamblyje: „Rhodes gali įsilieti tarp akustinių instrumentų tembrų arba iškilti virš jų.“ Papildomos jungtys suteikė dar vieną lankstumo lygmenį. Pianistas galėjo įtraukti instrumentą į platesnę signalų grandinę, tačiau šaltinis neleidžia teigti, kokią konkrečią grandinę jis naudojo per minimą koncertą.

Klausymui parinktas „Butterfly“ rodo Hancocko elektrinio fortepijono kalbą, bet nėra įrodymo, kad įraše skamba būtent tas „Lighthouse“ klube matytas instrumentas. Ši riba istorijos nesusilpnina. Rhodesas sukūrė naują fortepijoną, Hancockas aptiko trūkstamas jungtis, o gamintojas išgirdo ne vien muzikanto skundą, bet ir konkretų pasiūlymą.