Helen grįžta po vienuolikos metų su „Linda’s Head“
2015-aisiais Helen išleido „The Original Faces“ ir sustojo. Grupė nebuvo didelis Liz Harris projekto „Grouper“ paaiškinimas ar šalutinė išnaša: su bosininku Scottu Simmonsu ir būgnininku Jedu Bindemanu ji kūrė tankesnę, garsesnę muziką, kurioje balsas ne tiek pasakoja, kiek bando prasiskverbti pro gitaras.
Dabar trio paskelbė antrą albumą „Linda’s Head“. Jis pasirodys spalio 2 dieną „Kranky“ leidykloje – praėjus vienuolikai metų po vienintelio grupės studijinio albumo. Dešimties kūrinių sąrašą pristato dvi dainos: titulinė „Linda’s Head“ ir „Dead Shark II“.
Pavadinimuose jau matyti, kad albumas turi savo vidines jungtis. Greta „Dead Shark II“ sąraše yra ir „Dead Shark“; kitus kūrinius vadina „Faraway“, „Endless Sky“, „Darkblue“, „Black and Quiet Love“. Tai dar ne siužetas, tik kelios etiketės ant uždarytų durų. Tačiau jų pakanka suprasti, kad leidinys sudėtas kaip albumas, o ne atsitiktinis poilsis nuo pagrindinio projekto.
Paskutinis „Grouper“ albumas „Shade“ pasirodė 2021-aisiais. Šį rugsėjį Harris surengs šešis koncertus JAV ir Kanadoje, tačiau apie Helen scenos planus kol kas nepranešama. Sugrįžimas prasideda nuo įrašo, ne nuo turo ir ne nuo ilgo paaiškinimo.
Po vienuolikos metų toks santūrumas beveik praktiškas. Helen pateikė datą, dešimt pavadinimų ir dvi dainas – pakankamai, kad grupę vėl būtų galima girdėti esamuoju laiku. Visa kita triukšmas pasakys pats, nors jis paprastai kalba keliais sluoksniais vienu metu.
Šaltinis: Walden Green, Pitchfork ↗