Elviso Costello 49-mečio dėžėje – 52 negirdėti įrašai

Elvisui Costello mintis švęsti albumo „My Aim Is True“ penkiasdešimtmetį pasirodė tokia banali, kad, jo žodžiais, nuo jos ėmė niežėti dantis. Todėl 1977-ųjų debiuto dėžė pasirodys spalio 2-ąją, kai albumui bus keturiasdešimt devyneri. Muzikos pramonė mėgsta apvalius skaičius; archyvas, regis, jų nepaiso.

Penkių diskų leidinyje bus naujai iš originalių analoginių juostų parengtas dvylikos kūrinių albumas ir 52 anksčiau neskelbti įrašai – demonstracinės versijos, neišleisti studijos bandymai bei koncertai. Pridėti ranka rašyti tekstai ir Nicko Lowe’o, Rosanne Cash, Peterio Wolfo, Jimo Jameso bei kitų autorių esė.

Svarbiausia čia ne kiekis, o darbo seka. Dėžėje galima eiti nuo miegamajame įrašytų eskizų ir „Hope & Anchor“ studijos bandymų iki „Pathway Studios“ versijų. Tas pats „Mystery Dance“, „Pay It Back“ ar „Red Shoes“ motyvas pasirodo kelis kartus, kol iš privataus užrašo tampa albumo dalimi.

Ketvirtasis diskas seka Costello virsmą iš vieno dainų autoriaus į „The Attractions“ lyderį: televizijos pasirodymai, garso patikros, interviu ir 1977-ųjų koncertų įrašai. Penktajame – 2007 metų San Fransisko koncertas, kuriame visas debiutas atliekamas iš naujo. Tarp pradžios ir pakartojimo telpa trisdešimt metų bei vis dar tas pats dainų sąsiuvinis.

Pirmuoju pristatymo kūriniu pasirinkta gyva „Watching the Detectives“ versija. Tai geras raktas visai dėžei: ne paminklas albumui, o tyrimas, kaip daina keitėsi kambaryje, studijoje ir scenoje. Penkiasdešimtmetis ateis kitąmet. Tą dieną bent jau nereikės dar kartą kraustyti to paties stalčiaus.