Quincy Jones prieš 29 sekundes tylos
Pavyzdinis įrašas — tikrieji užrašai pasirodys netrukus.
1982-aisiais Westlake studijoje Los Andžele Quincy Jones ir Michael Jackson ginčijosi dėl 29 sekundžių. Tiek trunka „Billie Jean“ įžanga — būgnai ir bosas, jokio vokalo. Jones laikėsi prodiuserio logikos: radijas nelaukia, įžangą reikia trumpinti.
Jackson atsakė argumentu, kurio nėra nė viename prodiusavimo vadovėlyje: klausydamas šitos įžangos jis nori šokti. Visas sakinys. Jones vėliau pasakojo šią istoriją dešimtis kartų — kaip pavyzdį, kada prodiuseris privalo pralaimėti.
Tas pats albumas turi ir daugiau panašių sprendimų. Eddie Van Halen solo partiją „Beat It“ įgrojo nemokamai, per vieną vakarą, kol jo grupės nariai nežinojo. Vincentas Price'as „Thriller“ monologą įskaitė per porą dublių — septintą dešimtį įpusėjęs siaubo filmų aktorius popmuzikos įraše.
Iš šios distancijos visi šie sprendimai atrodo akivaizdūs. 1982-aisiais kiekvienas jų buvo rizika, kurią kažkas turėjo apginti. „Thriller“ tapo perkamiausiu albumu istorijoje ne todėl, kad viskas jame saugu — o todėl, kad nė vienas keistas sprendimas nebuvo nušlifuotas iki pilkumo.