„West End Blues“: į trumpą plokštelės pusę tilpo daug muzikos
Maždaug trys minutės dešimties colių plokštelės pusėje, keturios ar penkios - dvylikos. Tokius įprastus 78 apsukų formato laikus nurodo Jeilio universiteto bibliotekos vadovas. Ilgesnei muzikai reikėjo daugiau plokštelių pusių ir daugiau klausytojo judesių prie grotuvo.
Šios ribos nereikėtų paversti vieninteliu atsakymu, kodėl muzika trumpa. Konkretus įrašas parodo daugiau nei formato skaičiai. 1928 metais Louisas Armstrongas su „Hot Five“ įrašė „West End Blues“. Muzikologas Gene’as Andersonas Kongreso bibliotekos apybraižoje išskiria pradinę trimito kadenciją ir vėlesnius kontrastingus epizodus, tarp jų - Earlo Hineso fortepijono solo.
Čia nereikia laukti ilgo įsibėgėjimo. Jau pati pradžia yra atskiras muzikinis įvykis. Po jos verta sekti, kaip keičiasi pirmame plane girdimas balsas, o ne vien skaičiuoti, kiek laiko liko iki pabaigos.
Pridėtas „West End Blues“ iš „Hot Five“ ir „Hot Seven“ įrašų rinkinio. Išklausę pamėginkite prisiminti ne vien garsiausią frazę, bet ir visą įvykių seką. Trys su trupučiu minutės gali pasirodyti talpesnės, nei leido manyti skaitmeninio grotuvo laikmatis.