„Unfinished Sympathy“ styginiai neliko tyliame fone

„Styginiai aiškiai girdimi“, - apie „Massive Attack“ dainą „Unfinished Sympathy“ sakė jos aranžuotojas Wilas Malone'as. Atrodytų, savaime suprantamas dalykas: kam įrašinėti muzikantus, jei jų nesigirdės? Tačiau 2011 metų interviu leidiniui „200%“ Malone'as pasakojo, kad jo parašytos partijos popmuzikos įrašuose dažnai nutildomos arba lieka girdėti tik aukščiausi balsai.

Šįkart užduotis buvo akompanuoti Sharai Nelson ir kartu suteikti muzikai įtampos. Malone'as prašė sodraus skambesio, bet santūraus vibrato - mažiau garso aukščio virpinimo. Įrašęs styginius garso režisierius Haydnas Bendallas „Abbey Road“ pasakojime taip pat išskiria būtent menką vibrato, o ne kokį slaptą studijos triuką.

Aranžuotė ir suvedimas nėra tas pats darbas. Pirmuoju sprendžiama, ką muzikantai gros, antruoju - kaip įrašytos partijos derės tarpusavyje. Puikiai parašytą melodiją galima nustelbti. Ir priešingai: aiškiai girdimas akompanimentas nebūtinai atima dėmesį iš dainininkės.

Pridėtame oficialiame vaizdo klipe skamba „Unfinished Sympathy“ iš albumo „Blue Lines“. Klausantis galima trumpam sekti vien styginių partiją, paskui grįžti prie balso. Įdomu ne suskaičiuoti instrumentus, o pastebėti, ar išgirdus jų partiją kitaip suskamba dainavimas. Tam styginiams pirmiausia reikia leisti būti girdimiems.