Dirigentė, kuri į karo zoną vežė atsargas mikroautobusu

Suomių dirigentė Dalia Stasevska šią vasarą dirigavo Proms festivalio atidarymo koncerte Londone — vienai iš tų vietų, kur klasikinės muzikos pasaulis nusprendžia, kas yra svarbu. Tarp jos biografijos eilučių yra ir kita, mažiau iškilminga: pirmaisiais karo mėnesiais ji vairavo mikroautobusus su atsargomis per Ukrainos sieną.

Ryšys su šalimi ne simbolinis. Jos tėvas — ukrainiečių emigrantas, ir jis pasirūpino, kad duktė mokėtų ukrainiečių kalbą, pažintų kultūrą ir istoriją. Tai nėra dalykas, kurį galima pasiimti vėliau, jei prireiks.

Naujasis albumas vadinasi „Ukrainian Mixtape" ir įrašytas su BBC simfoniniu orkestru Londone. Jame — Levko Kolodubo uvertiūra, skambanti įraše pirmą kartą. Stasevska pasakoja, kad pirmas klausimas, kilęs tą uvertiūrą išgirdus, buvo ne apie muziką, o apie tai, kodėl jos niekas nežinojo.

Į programą pateko ir Mykolos Lysenkos opera „Taras Bulba" — kūrinys, kurio pavadinimą Europoje žino daug daugiau žmonių nei muziką.

Apie važiavimą į karo zoną ji kalba be patoso. Praėjus maždaug penkiems mėnesiams nuo karo pradžios ji buvo Lvive. Vėliau sakė: keista, kaip greitai karo zona tampa kasdienybe. Ne baisu — būtent keista.

Jos argumentas dėl viso projekto telpa į vieną sakinį: jei nėra kultūros, nėra ir tautos, todėl šitas frontas ne mažiau tikras. Lietuvoje tokio sakinio aiškinti nereikia — čia jis buvo išbandytas praktiškai, ir ne kartą.