Penktame albume jis pagaliau užrašė savo vardą

Keturi albumai turėjo kitokius pavadinimus. Penktasis vadinasi tiesiog „LINDA" — taip, kaip vadinasi pats saksofonininkas. Umlazyje gimęs, kilęs iš KwaNongoma, jis šį įrašą per „Blue Note" išleidžia rugsėjo 4-ąją.

Įdomiausia jame — ne pavadinimas, o kas sėdi kambaryje. Prodiuseris yra Nduduzo Makhathinis, jo mokytojas. Trimitu dainoje „Uzalo" groja jaunesnysis brolis Thabo Sikhakhane. Dainininkė Omagugu girdima „Days Begin To Sing", reperis Zuluboy — „Ilanga", Ovuyonke — „Izibusiso". Kreditų sąrašas skaitosi kaip giminės medis.

Muzikinė gramatika irgi ne viena. Leidykla albumą aprašo kaip pietų Afrikos džiazo kalbą, į kurią įsuktas hiphopas, mzansi neosoulas ir amapiano — ir kaip apmąstymą apie meilę, priklausymą ir bendrą likimą. Skamba plačiai, bet konkretūs vardai kreditų sąraše tą platybę prilaiko prie žemės.

2022-aisiais Sikhakhane buvo pripažintas „Standard Bank" jaunuoju džiazo atlikėju. Nuo tada praėjo ketveri metai — tiek, kad būtų galima imtis kažko didesnio.

Pavadinti albumą savo vardu — arba puikybė, arba prisipažinimas. Pagal tai, kas jame groja, panašiau į antrą variantą.