„Rhodes“ ir „Wurlitzer“: skirtumas slypi po klavišais
Užrašas „elektrinis fortepijonas“ dar nepasako, kas instrumente skamba. Klasikiniame „Rhodes“ garsą kuria plonas metalinis strypelis, sujungtas su storesniu rezonatoriumi. Gamintojo vadove ši pora aiškinama kaip asimetriškas kamertonas: jo šakos skirtingos, bet virpa tuo pačiu dažniu.
„Wurlitzer“ garsą kuria metalinis liežuvėlis. Skirtumą išduoda ir derinimas. „Rhodes“ garso aukštį keičia slankiojanti spyruoklė, o „Wurlitzer“ liežuvėlį derintojas priderina pridėdamas ar nuimdamas lydmetalio. Tai ne du to paties garso nustatymai, o skirtingos mechaninės sistemos.
Paulina Salmas, rašanti „Tropical Fish Vintage“ tinklaraštyje, „Rhodes“ tembrą apibūdina kaip „švelnesnį, labiau primenantį varpelius“, o „Wurlitzer“ - kaip aštresnį, ypač grojant stipriai. Tai naudinga klausymosi gairė, ne taisyklė kiekvienam instrumentui. Pats „Rhodes“ gamintojas savo reklaminiame MK8 aprašyme žada plačiausią jautrumo smūgio stiprumui diapazoną - nuo varpelio skaidrumo iki perkusinio smūgio ir „bark“.
Todėl palyginti verta ne vien ilgai laikomą akordą. Paklausykite, kaip prasideda nata, kaip keičiasi jos tembras stipriau paspaudus klavišą ir kaip garsas išnyksta. Prie straipsnio pridėta „Vintage Vibe“ restauruoto „Wurlitzer 200A“ demonstracija leidžia pradėti nuo vieno aiškiai įvardyto instrumento. Tai dirbtuvių pavyzdys, ne aklas abiejų instrumentų testas.