Christianas McBride’as baladę „Old Folks“ patikėjo Samarai Joy

Christianas McBride’as apie džiazą kalba kaip žmogus, matęs, kaip žanras užsidaro pats savyje. Pristatydamas kūrinį jis pasakė mintį, kurią verta pasilikti: džiazas kartais taip giliai sulenda į savo burbulą, kad pamiršta svarbiausią dalyką – emociją. „Old Folks“ buvo antrasis singlas iš bigbendo albumo „Without Further Ado, Vol. 1“, kurį „Mack Avenue“ išleido 2025 m. rugpjūčio 29 d.

McBride’as baladę patikėjo Samarai Joy. Prieš įrašą ji klausėsi Carmen McRae ir Ernestine Anderson versijų, bet prie mikrofono pasirinko savo kelią. Paklausta, apie ką yra ši daina, Samara Joy atsako be saldumo: ji gali būti apie kelis žmones, kuriuos nešiojamės su savimi, ir jie nebūtinai yra giminės. McBride’as pasako dar trumpiau: Samara Joy geba išjudinti visą salę.

Albume – aštuoni kūriniai, o svečių pavardžių pakaktų nedidelio festivalio afišai: Dianne Reeves, José Jamesas, Cécile McLorin Salvant, Jeffrey Osborne’as ir Antoinette Henry. Ankstesnis singlas „Murder By Numbers“ dar keistesnis: jame groja Stingas ir Andy Summersas. Kitaip tariant, du trečdaliai „The Police“ ateina į džiazo orkestrą nešini savo pačių daina.

Įdomiausia čia – proporcija. Bigbendas yra bene garsiausias būdas pasakyti ką nors tyliai. Scena pilna muzikantų, tačiau didžiąją baladės dalį kiekvienas jų sąmoningai tyli, kad liktų vietos vienam balsui. Tokio kūrinio aranžuotė vertinama pagal tai, kas nutylėta, o ne pagal tai, kas pridėta. Kai viskas suveikia, orkestro beveik nebejauti – lieka žmogus, apie kurį dainuojama. Kai nesuveikia, pirmiausia išgirsti aranžuotę.