Kristianas Matssonas Dalarnos muzikos nebevengia

Kristianas Matssonas naują „The Tallest Man on Earth“ albumą pradėjo grįždamas į Dalarną. „Just Beyond Endless Mountain“ pasirodys spalio 9 dieną per „ANTI-“ ir turės vienuolika kūrinių. Pats muzikantas sako, kad įrašą įkvėpė tradicinė muzika to Švedijos regiono, kuriame jis užaugo.

Jo paaiškinimą aštrina ankstesnis to paveldo atmetimas. Matssonas prisipažįsta ilgainiui išsiugdęs, jo žodžiais, nebrandų priešiškumą kultūriniam palikimui. Sugrįžęs gyventi į Dalarną jis ėmė skaityti apie muziką ir senesnę kasdienybę. Albumas atsirado ten, kur nostalgija paprastai bando užbaigti darbą vien kraštovaizdžiu.

Dalarnos muzika nėra vien bendras „švediško folkloro“ fonas. Regiono archyvuose saugomi seni smuiko įrašai, rankraštinės melodijos ir šokių filmavimai, o polska ten gyvena kartu su konkrečių kaimų grojimo bei šokio tradicijomis. Matssono pareiškimas kol kas neatskleidžia, kuriuos ritmus ar melodines formas jis perėmė. Todėl tiksliau kalbėti apie santykio su vieta pokytį, o ne jau skelbti naują folkloro studiją.

Pirmasis aiškus muzikinis pavyzdys yra „Deliver Me From Trying“. Vaizdo klipas nufilmuotas Švedijos kaime, o daina išlaiko tai, kas Matssono muzikoje atpažįstama be paso: aukštą, grūdėtą balsą ir gitarą, kuri ne tiek lydi, kiek stumia frazę pirmyn. Nauja čia ne staigus persirengimas liaudies muzikantu. Nauja tai, kad pažįstamas balsas nebebando apsimesti atkeliavęs iš niekur.

Sugrįžimo albumams vieta dažnai tampa patogia antrašte. Matssonas pasiūlo sunkesnį veiksmą: grįžti ir perskaityti tai, ko anksčiau sąmoningai vengei. Jeigu „Just Beyond Endless Mountain“ tą darbą išlaikys per visus vienuolika kūrinių, Dalarna jame bus ne fonas už dainininko nugaros. Ji bus priežastis, kodėl jis dainuoja būtent taip.