George’as Michaelas norėjo dingti už kitų balsų
1992-ųjų liepą Dave’o Stewarto „Chapel" studijoje Enkine dirbo populiariausias pasaulio dainininkas, kurio planas buvo nedainuoti. Projektas vadinosi „The Voice of Reason by the Trojan Souls": George’as Michaelas rašo ir prodiusuoja, o dainuoja kiti. Pavadinimą jo pusbrolis Androsas Georgiou aiškina tiesiai — nuo Trojos arklio: kareiviai įeina vidun ir tik tada pradeda kautis.
Sąrašas buvo toks, kokį įsivaizduojama tik popieriuje: Aretha Franklin, Stevie Wonderis, Sade, Janet Jackson, Bryanas Ferry, Prince’as, Eltonas Johnas. Pasak Georgiou, mandagiai atsisakė vienintelis Davidas Bowie. „Sony" projekto nepanoro, tad „Warner" davė milijoną svarų. Tų pačių metų spalį Michaelas padavė „Sony" į teismą.
Kambaryje sėdėjo Wendy Melvoin su gitara, Chrisas Cameronas prie klavišų, Deonas Estusas su bosu, Lynn Mabry prie pritariančio vokalo. Georgiou apie savo pusbrolį sako: jis turėjo keturiasdešimt aštuonių takelių studiją galvoje. Kaip tik tai dabar ir matosi vaizdo įraše — ne dainininkas, o žmogus, diriguojantis pirmarūšiams muzikantams.
1993-ųjų kovą nuo AIDS mirė Anselmo Feleppa, brazilas, su kuriuo Michaelas gyveno. Darbas sustojo. „Jam buvo baisiai sunku ką nors užbaigti, tad ėjom nuo takelio prie takelio. Paskui pasidarė per daug", — pasakoja Georgiou. 2004-aisiais pats Michaelas apibendrino tuos metus dar trumpiau: nuo 1991-ųjų jis arba laukė, kol kas nors mirs, arba gedėjo.
Iki galo buvo baigta viena vienintelė daina — „This Kind of Love" su Eltonu Johnu. Michaelas ją vėliau perrašė vienas, netrukus prieš savo mirtį. Likusi medžiaga trisdešimt trejus metus gulėjo juostose ir Hi8 kasetėse: pusantros valandos nemontuoto vaizdo.
Dabar tos devyniasdešimt minučių paskelbtos svetainėje trojansouls.com; tarp parodytų dainų — „Ain’t No Stoppin’ Us Now" ir „One Day I’ll Know". Georgiou motyvas nėra iškilmingas: jis sako pavargęs žiūrėti, kaip iš jo teisių uždirba kiti, tad nustojo kariauti ir tiesiog išleido. Albumo taip ir nėra. Liko tik vaizdas, kaip jis buvo daromas.
Šaltinis: Dorian Lynskey, The Guardian (per AOL) ↗