Fredo Herscho studijoje įrašytas duetas albumu tapo po 38 metų

1988 m. rugpjūtį Mickas Goodrickas atvyko iš Bostono į Fredo Herscho studiją Niujorke. Jiedu grojo keturias ar penkias valandas ir įrašė maždaug dvi valandas muzikos. Albumo iš anksto neplanavo - Herschas tiesiog pasiūlė pasinaudoti laisva studija. Įrašas nugulė archyve. Po Goodricko mirties jo palikimo tvarkytojas Davidas Lee apie jį priminė Herschui, o šis atrinko 40 minučių programą. 2026 m. birželį ECM ją išleido pavadinimu „Feebles, Fables and Ferns“.

Tokį duetą lengva perkrauti. Ir gitara, ir fortepijonas gali groti akordus bei tankias melodines linijas, todėl abu muzikantai rizikuoja apsunkinti harmoniją arba vienas kitą užgožti. Herschas sakė, kad šią bėdą jiedu sprendė įdėmiai klausydamiesi vienas kito, be iš anksto padalytų vaidmenų. „Žinai, kada groti, o kada ne“, - taip pianistas apibūdino atidų grojimą dviese.

Jų sprendimai įraše liko beveik tokie, kokie nuskambėjo. Muzika buvo gyvai sumaišyta į du takelius, be daugiakanalio įrašo, todėl vėliau buvo galima tik šiek tiek pakeisti fortepijono ir gitaros garsumo santykį. ECM albumo apraše pabrėžiama, kad tituliniame kūrinyje jų linijos susipina, o „Heartsong“ melodija vis pereina iš vieno instrumento kitam. Vienas pradeda mintį, kitas ją pratęsia; pagrindinis balsas nuolat keičiasi.

Daugiausia laisvės jie sau paliko „Five Excursions“ - penkiose trumpose improvizacijose, sujungtose į devynių minučių kūrinį. Susitarimas buvo menkas: vieną epizodą pradeda Herschas, kitą Goodrickas, dar kitą - abu. Herschas sakė, kad sunkiausia ne pradėti, o laiku baigti, kai muzika jau pasakė, ką turėjo. Toks saikas girdėti visame albume. Fortepijonas ir gitara čia neužgožia vienas kito, nes abu muzikantai girdi, kada papildomas akordas tik trukdytų.