Rojalis ir pianinas skiriasi ir plaktuko grįžimu

Rojalio stygos guli horizontaliai, pianino - stovi vertikaliai. Taip sutaupoma vietos kambaryje, bet pasikeičia ir plaktuko kelionė. Rojalyje jis smogia iš apačios ir grįžta veikiamas savo svorio. Pianine grįžti jam padeda spyruoklė. Skirtumas ypač svarbus tada, kai tą pačią natą reikia tuojau pakartoti.

„Yamaha“ mechanikos gide paaiškina dar vieną rojalio galimybę: kartojimo mechanizmas leidžia vėl užgauti stygą klavišui nepakilus iki pat viršaus. Plaktukui nereikia grįžti į pačią pradinę padėtį. Pianistas gali pakartoti tą pačią natą, klavišui dar nepakilus iki galo.

Tačiau mechanika nepadaro darbo už ranką. Pianistas ir pedagogas Alanas Belkinas, aptardamas Domenico Scarlatti Sonatos re minor, K. 141, greitai kartojamas natas, rašo: „Atleidimai tokie pat svarbūs kaip ir paspaudimai.“ Pirštai turi ne vien paeiliui nusileisti ant klavišo, bet ir laiku pasitraukti. Kitaip skubėti nėra kur.

Vien iš korpuso formos visų instrumentų surikiuoti nepavyks. „Steinway“ savo pianino mechanikos apraše nurodo tradicinės konstrukcijos trūkumą: atleidus klavišą, plaktukas atsilieka nuo kitų dalių. Gamintojas teigia šį atsilikimą sumažinęs nauja konstrukcija. Tai jo paaiškinimas apie konkretų sprendimą, ne įrodymas, kad kiekvienas pianinas dabar groja kaip rojalis.

Klausymui pridėta Marthos Argerich atliekama Scarlatti K. 141 - muzikinis greitai kartojamų natų pavyzdys, ne instrumentų palyginimas. Galima sekti, kaip to paties aukščio garsai susidėlioja į ritmą. Už kiekvieno iš jų yra ir klausytojui nematomas judesys: atleistas klavišas, paruoštas kitam paspaudimui.