„Dancing Queen“ sukako 50: ritmą gyvai sugrojo Rogeris Palmas

„Dancing Queen“ penkiasdešimtmečio proga lengva vėl suskaičiuoti jos užimtas topų vietas. 1976 m. rugpjūčio 16 d. Švedijoje išleistam singlui šį mėnesį sukako penkiasdešimt. Tačiau jubiliejiniame „The Quietus“ straipsnyje įdomesnis kitas skaičius: dainos tempas - maždaug 100 dūžių per minutę. Tai gana santūru kūriniui, kurio skambesys toks didelis.

Darbo pradžioje viskas buvo paprasčiau. 1975 m. rugpjūčio 4 d. Björnas Ulvaeusas ir Benny Anderssonas į „Glen Studios“ atsivežė melodiją darbiniu pavadinimu „Boogaloo“. Kurdami šokiui tinkamą pulsą, jie rėmėsi George’o McCrae įrašu „Rock Your Baby“. Būgnininkui Rogeriui Palmui ir garso inžinieriui Michaelui B. Tretow dar vienas orientyras buvo Dr. Johno 1972 m. albumo „Gumbo“ būgnai.

„Rock Your Baby“ ritmą grojo būgnų mašina. ABBA tokio pat tikslumo paprašė iš žmogaus, ir „Dancing Queen“ būgnų partiją gyvai sugrojo Palmas. Dėl to ritmas tvirtas, bet ne sustingęs. Klavišiniai, gitara, bosas ir vėliau įrašyti balsai gali plėsti skambesį, nes pagrindas lieka ramus.

Pirmajame baziniame takelyje dar nebuvo Agnethos ir Fridos balsų. Tačiau jau jo pakako, kad Benny parsineštų juostą namo ir paleistų Fridai. „Man jis pasirodė toks nepaprastai gražus, kad pradėjau verkti“, - prisiminė ji. Taigi emocinis dainos svoris atsirado dar prieš žodžius ir galutinę aranžuotę.

Galutinis įrašas neatsirado per vieną sėkmingą naktį. Stigas Andersonas pasiūlė pavadinimą ir kartu su Björnu rašė tekstą. Agnetha ir Frida vokalą įrašė rugsėjį, o Björnas su Benny papildomus įrašų sluoksnius dėliojo dar gruodį. Per tuos mėnesius „Boogaloo“ virto blizgančia pop daina, tačiau jos pagrindo nebereikėjo mokyti šokti iš naujo.

„The Quietus“ autorius Ianas Wade’as po aukštais priedainiais ir tankia aranžuote girdi lėtą siūbavimą. Tai gera užuomina, kaip klausytis šios dainos. Jos skambesį laiko ne dar vienas papuošimas, o Rogerio Palmo partija, neleidžianti visiems kitiems sluoksniams užgulti ritmo. Po penkiasdešimties metų „Dancing Queen“ vis dar skamba didžiulė todėl, kad jos pamatas liko santūrus.