Beth Orton demo liko masteriu, kai Robackas atsisakė groti

Beth Orton skrido į Oslą tikėdamasi bendradarbio. Ji mėgo „Mazzy Star“ gitaristo ir prodiuserio Davido Robacko darbus, todėl pasiūlė jam prodiusuoti jos muziką ir pagroti albume. Sesija ilgai atrodė kaip pasiruošimas sesijai: raudonas vynas, Elizabeth Cotten dokumentika ir Robacko pastangos padrąsinti Orton, kuri tuo metu nepasitikėjo savo grojimu gitara.

Galiausiai Robackas pastatė mikrofoną. Orton sugrojo „Feel to Believe“ manydama, kad daro demo, po kurio prasidės tikrasis darbas. Jis atsisakė ir groti, ir ką nors pridėti. Orton jo sprendimą prisimena kaip labai tikslią prodiusavimo pamoką: šiam įrašui jai nereikėjo kito bendradarbio.

Daina 1999 metais atsidūrė „Central Reservation“. Įraše girdėti balsas, akustinė gitara ir kambarys, kuris nėra paslėptas po vėlesniu blizgesiu. Svarbu ne romantizuoti pirmą take'ą vien todėl, kad jis pirmas. Robackas atpažino konkrečią pusiausvyrą: Orton balsas atrodo spaudžiamas paties įrašo ribų, o gitara neleidžia jam tapti vien trapumo efektu.

Toks sprendimas taip pat reikalauja prodiuserio ego drausmės. Lengva pateisinti savo buvimą nauju sluoksniu, antru instrumentu ar dar vienu take'u. Sunkiau išgirsti, kad žmogus prieš mikrofoną jau pasakė visą sakinį, dėl kurio buvai pakviestas. Robacko indėlis liko beveik negirdimas todėl, kad jis buvo sprendimas sustoti.

Orton sako iki šiol norinti gyvai pagauti tai, ką tuomet pagavo Robackas. Ši formuluotė išduoda paradoksą: „Feel to Believe“ skamba ne kaip atsitiktinai išsaugotas juodraštis, o kaip akimirka, kurios nebegali užsakyti dar kartą. Kartais demo nuo masterio skiria ne geresnis take'as. Juos skiria žmogus, kuris laiku pasako, kad kito take'o nebus.