Trys metrai — iki salės vidurio
Klubas yra trečiame prekybos centro aukšte — ir taip, mes žinome, kaip tai skamba. Užlipi pro parduotuves, pro maisto aikštelę, praveri sunkią užuolaidą, ir staiga tamsu, tylu ir kvepia nebe prekybos centru, o vakaru. Tas kontrastas veikia geriau už bet kokį fasadą: žmonės įeina ir nutyla dar prieš pirmą natą.
Pradėjome dangoraižių kvartale — aukštai, su vaizdu į visą Vilnių. Skambėjo įspūdingai, kol supratome paprastą dalyką: į koncertą žmonės ateina ne pro langą žiūrėti. Jie žiūri į rankas ant klavišų ir vienas į kitą. Tada persikraustėme.
Idėją parsivežėme iš Niujorko namų koncertų — keliolika žmonių svetainėje aplink fortepijoną. Graži istorija? Graži. Bet tikroji priežastis paprastesnė: norėjosi groti taip arti, kad matytum, kada klausytojas nustoja kvėpuoti. Dėl to salė ir yra tokia: pirmoji eilė — čia pat, ranka pasiekiama, o net iki salės vidurio — vos trys metrai. Iš tokio atstumo neįmanoma nei blogai groti, nei apsimesti.
Skaičiai, jei jų reikia: šimtas dvidešimt vietų, prie staliukų — septyniasdešimt. Bet svarbiausias matmuo kitas: paskutinė eilė čia arčiau scenos negu kitur pirmoji.
Dieną čia klasė. Ateina suaugusieji, dvidešimt metų sakę „kada nors išmoksiu“, ir vaikai, kuriems dar niekas nepranešė, kad muzika sunki. Vieni sėdasi atsargiai, kiti — iškart abiem rankomis. Vakare prie to paties rojalio sėdasi svečiai iš Amsterdamo ar Kipro, apie rytinius mokinius nieko nežinodami.
Kartais išvažiuojame: grojome Šv. Kotrynos bažnyčioje, Kauno filharmonijoje, Palangos Kurhauze. Smagu, bet grįžus kaskart tas pats atradimas — didelėje salėje plojimai yra masė, o pas mus girdisi, kas suplojo pirmas.
„Lab“ pavadinime atsirado ne šiaip. Čia bandome formatus, o ne kartojame juos: vieną vakarą klasika, kitą — jam session, per kurį prie rojalio prieina kas nors iš publikos, mandagiai perspėjęs, kad seniai negrojo. Dar nė karto nebuvo tiesa. Mums tai labai patinka.
Po koncerto salė dar valandą kvepia vynu, kvepalais ir prožektorių dulkėmis. Paskui ateina rytas, valytoja ir pamokos — ir viskas sukasi iš naujo. Muzika čia niekada nesibaigia, tik keičia garsumą.


Kad muzika būtų arti. Tiek arti, kad iš jos nebepavyktų pasitraukti į mandagų atstumą.
Ką gaunate rinkdamiesi mus
-
Salė
Koncertinis fortepijonas, „Meyer Sound“ garso sistema, SONUS sceninės šviesos ir 6 m įstrižainės kino ekranas. Iki 120 sėdimų vietų arba 70 prie staliukų.
-
Gyva muzika
Džiazas, soul, pop, klasika ir teminiai vakarai. Dirbame su atlikėjais iš JAV, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Prancūzijos ir visos Lietuvos.
-
Vieši koncertai
Bilietiniai vakarai klube, o kai reikia — ir Šv. Kotrynos bažnyčioje, Kauno filharmonijoje ar Palangos Kurhauze.
-
Vienas renginys vienu metu
Tą vakarą salėje esate tik jūs. Programa, garsas, šviesa ir laikas derinami prie vieno renginio, ne prie trijų.
Garsas ir šviesa — SONUS dėka
Garso sistemą įrengė SONUS — oficialus „Meyer Sound“ atstovas Lietuvoje ir mūsų partneris nuo pirmos dienos. Kitos tokios sistemos šalyje nėra.
Ji daro keistą dalyką: garsas nesklinda iš kolonėlių. Jis atsiranda ten, kur turi būti — rojalis skamba iš rojalio vietos, balsas iš balso, o tyla lieka tyla. Tarsi kas nors būtų nuvalęs nuo muzikos ploną stiklą, kurio anksčiau nė nepastebėdavai. Tą patį SONUS padarė ir su šviesa: prožektoriai suderinti taip, kad matytum veidą, o ne prožektorių. Salę papildo 6 metrų įstrižainės kino ekranas.
Downtown Piano Lab komanda
Nedidelė komanda, daranti absoliučiai viską — nuo programos sudarymo, bilietų ir susirašinėjimo iki garso, šviesų, vaizdo ir to, kad vakare durys atsidarytų laiku.

Vytautas Straižys
Įkūrėjas ir vadovas

Simona
Administratorė

Andrea Samaniego
Marketingas ir operacijos

Dominykas
Videografas
